Kas gi yra tasai kolekcionavimas ir kas gi ta kolekcija? “Mano nuomone, kolekcija yra kryptingai ir sistemingai, pagal tam tikrus kriterijus ir požymius renkamų pažintinę, kultūrinę, o dažnai ir kitokią išliekamąją vertę turinčių daiktų visuma. Visų ką nors renkančių žmonių kolekcininkais aš nevadinčiau“, – sako vienas garsiausių Lietuvos kolekcininkų, autoritetingas architektūros ir urbanistikos specialistas, keliasdešimties knygų autorius, profesorius Algimantas Miškinis” (iš Rūtos Kanopkaitės interviu su Algimantu Miškiniu).
Kolekcionavimo objektai yra įvairūs materialinės ir dvasinės vertybės (knygos, rankraščiai, pašto ženklai, meno kūriniai ir kt.) bei gamtos (mineralai, augalai, vabzdžiai ir kt.) objektai. Kolekcionavimas sudaro prielaidą kolekcionuojamąjį objektą sisteminti, kolekcijos sudarytojui geriau jį pažinti ir supažindinti su juo kitus (tuo kolekcionavimas skiriasi nuo kolekcinių daiktų rinkimo).
“Yra dvi rūšys kolekcininkų: renkantys ir kaupiantys. Renkantys yra tai tie, kurie tuo užsiima rimtai” – teigia kolekcininkas Raimundas Živatkauskas (iš Jūratės Kuzmickaitės interviu su Raimundu Živatkausku).
Vertingų daiktų rinkimas (kaupimas) žinomas nuo senų laikų. Kaip tikslinga žmonijos veikla kolekcionavimas paplito jau 14–16 amžiuje. Pirmieji specializuoti leidiniai kolekcininkams atsirado XIX a. pabaigoje. XIX a. pab. – XX a. pr. JAV, vėliau Europoje kolekcijų kaupimas tapo pelningu ir neapmokestinamu kapitalo investavimo būdu, kartu ėmė plisti spekuliacija kolekciniais objektais. Kolekcionavimas tarybinėje Lietuvoje buvo sudėtingas dalykas. Reikėjo pažinčių, ryšių. Kūrinius perpardavinėję, nelegalius privačius antikvariatus namuose turėję žmonės buvo traktuojami kaip spekuliantai. Tik 1993 m. nepriklausomoje Lietuvoje buvo įsteigta Lietuvos kolekcininkų asociacija.
Šaltiniai:
Rūta Kanopkaitė, “A.Miškinis: kolekcionavimas yra gyvenimo būdas”, Delfi.lt (2009-09-11).
Jūratė Kuzmickaitė, “Kolekcionavimas – kaip klausimas be atsakymo”, Kauno Diena (2004-10-30).
“Kolekcija”, Wikipedia.
